- užgertuvės
- užgertùvės sf. pl. (2) K 1. Š, Rtr, OGL II96 išgertuvės kokį nors reikalą atlikus, išgėrimas, gėrynės: Kas stato, to ir užgertùvės Mrj. Teraunie budeliai visas tavo užgertuves ar pragertuves ir tenusigabenie savo orielką nuo žemės atgal į savo pragarus Vaižg. 2. Lex26, Q138, CI511, Lpn31, I, KI329, KII301, K, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr sutartuvės senovinėse piršlybose, sugertuvės: Užgertùvės, kad užgeria mergą vaikinui J. Visa patiko: ir pašaliai, ir vaikinas, ir katė. Sugėrė užgertuves LzP. 3. DŽ žr. užgėros 2: Pas jaunąją jaunikis su savo pulku atvykdavo sutuoktuvių dienos rytą, vadinamą didžiuoju arba užgėrų rytu, užgertuvėmis, dar neišaušus MLTEIII724.
Dictionary of the Lithuanian Language.